Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku".
Sutinku
Privatumo politika

Vaikų žaidimų erdvės

Žaidimas esminis vaikų raidai (fizinei-motorinei, pažintinei, socialinei-emocinei) nuo kūdikystės iki pat paauglystės, o ypač – ikimokykliniame amžiuje. Taip pat tai natūraliausias būdas užtikrinti fizinį aktyvumą. Šiuolaikinės ugdymo įstaigos neužtikrina vaikų žaidimo poreikių patenkinimo, todėl labai svarbios galimybės vaikams kokybiškai žaisti savo gyvenamojoje erdvėje. Žaidimas namų kieme labai vertingas tuo, kad susitinka įvairaus amžiaus vaikai, o santykiai reguliarūs (priešingai nei žaidimų aikštelėse viešose erdvėse). Tyrimai rodo, kad vaikų žaidimų trukmė ir kokybė priklauso nuo žaidimui paskirtos erdvės – „konvencinės“, stipriai struktūruotos, „dirbtinės“ žaidimų aikštelės ir žaidimų įrenginiai nėra palankūs žaidimui kurti ir vystyti, galėdami rinktis vaikai renkasi mažiau struktūruotas, daugiau laisvės suteikiančias žaidimo erdves, jose žaidžia ilgiau ir kūrybingiau, taigi ir efektyviau vysto savo gebėjimus, kompetencijas.

Vaikų žaidimų aikštelių svarba raidai

Ar atsimenate savo mėgstamiausius vaikystės žaidimus? Kokiose erdvėse jie vykdavo? Tuomet turbūt sutiksite, kad vaikai visad renkasi uždaresnes erdves, ją skaidančius elementus. Tai daubelės, kalneliai, nuvirtę medžiai, už kurių galima pasislėpti, žaidimų nameliai ar pačių susikurtos tvirtovės. Galiausiai šie objektai įgyja pavadinimus, kurie tarsi susitikimų orientyrai tampa žinomi visam kiemui. Pasirodo, kad tokie žaidimai yra ne tik užkoduoti vaikų natūralių poreikių, bet ir itin reikalingi jų raidai.  

Žaidimai yra vaikų gyvenimo esmė, kuri juos lavina, palaiko sveiką raidą. Tai apima fizinį-motorinį, pažintinį, socialinį-emocinį lavinimąsi, nuo kūdikystės iki pat paauglystės. Tačiau, aktualiausia – ikimokyklinio amžiaus vaikams. Kartu tai paprasčiausias būdas užtikrinti fizinį aktyvumą. Labai svarbu, kad vaikai turėtų galimybę kokybiškai žaisti savo gyvenamojoje erdvėje. Žaidimai namų kieme vertingi ir tuo, kad ten reguliariai susitinka įvairaus amžiaus vaikai. Tyrimai rodo, kad vaikų žaidimų trukmė ir kokybė priklauso nuo tam paskirtos erdvės. Ne visos žaidimų aikštelės savaime yra tam pritaikytos. Stipriai struktūruotos ir aiškiai suskirstytos, „dirbtinės“ aikštelės ir įrenginiai nėra palankūs žaidimui kurti ir vystyti. 

Projekto „Moods“ būstų kiemo žaidimų aikštelės yra kuriamos bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto neuromokslininkų komanda. Tyrimų dėka yra žinoma, kad vertingiausios aikštelės turi būti gamtinės, žalios, natūralios, iškilios. Be to, gamtinės žaidimų aikštelės (angl. nature playgrounds) yra labiau mėgstamos vaikų.  Netgi yra nustatytas ryšys tarp žaliose erdvėse leidžiamo laiko ir vaikų bei paauglių psichikos sveikatos, kognityvinių gebėjimų. Galiausiai daugiau laiko gamtinėje aplinkoje praleidžiantys vaikai labiau saugo gamtą, ja rūpinasi. 

 

Žaidimui skirta erdvė:

  • Svarbiausia spalva ir aplinka – žalia. Gausi įvairaus aukščio augalų, kurie atsiskleidžia skirtingais metų laikais. Daug žalumos būtų akių lygyje, naudingos augalų arkos ar iš vijoklinių augalų suformuotos pergolės tampančios pavėsiu. 
  • Erdvė turi būti integrali. Ištrinamos ribos tarp vaikų žaidimo ir  visų gyventojų erdvės. Žaidimų aikštelė neatrodo kaip „svetimkūnis“ kieme, ji natūraliai įsilieja į bendrą vaizdą apželdinimu, suoleliais. Takeliai galėtų būti dviejų lygių: platesni – tiesesni, kietos dangos, tinkami važinėtis ratuotomis priemonėmis ir siauresni – vingiuoti, nelygios dangos, skatinantys tyrinėti. 

 

Žaidimų įrenginiai:

  • Jie turi būti mažiau struktūruoti – atsisakoma griežtai apibrėžtų žaidimo aikštelių, kurios orientuoja į tik tam tikrų šabloninių judesių atlikimą 
  • Jie turi būti mažiau kampuoti, tiesių linijų, daugiau aptakumo, lenktų linijų, užapvalinimų. 
  • Žaidimo erdvėje turi būti ne tik fiksuoti įrenginiai, bet ir gausu laisvų dalių (angl. loose parts) – kilnojamų didesnių ir mažesnių objektų, kuriuos vaikai gali laisvai ir kūrybiškai konstruoti ir perdėlioti skirtingais būdais.  

 

Paviršius:

  • Tam tinka įvairus landšaftas: kalvelės, daubos. Jei galimybių nėra, bent iš dalies galima tą efektą pasiekti integravus nedidelį tiltelį. Po juo pasodinant augalų ar įkomponuojant kitokios dangos plotus, pavyzdžiui, smėlio upę. 

Medžiagos 

  • Vaikų žaidimų erdvėse naudojamos medžiagos turėtų būti natūralios – mediena, bambukas, akmuo. Visa tai turėtų būti dažyta natūraliomis, neryškiomis spalvomis, žemiškais atspalviais.  
  • Paviršiai turėtų būti skirtingi, stimuliuojantys lytėjimo pojūčius: grublėti, faktūriški, lygūs. 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Birch, J., Rishbeth, C., & Payne, S. R. (2020). Nature doesn’t judge you–how urban nature supports young people’s mental health and wellbeing in a diverse UK city.Health & Place,62, 102296.  

Brussoni, M., Olsen, L. L., Pike, I., & Sleet, D. A. (2012). Risky play and children’s safety: Balancing priorities for optimal child development.International journal of environmental research and public health,9(9), 3134-3148.  

Dankiw, K. A., Tsiros, M. D., Baldock, K. L., & Kumar, S. (2020). The impacts of unstructured nature play on health in early childhood development: A systematic review.Plos one,15(2), e0229006.  

Fjørtoft, I., & Sageie, J. (2000). The natural environment as a playground for children: Landscape description and analyses of a natural playscape.Landscape and urban planning,48(1-2), 83-97.  

Sando, O. J., Kleppe, R., & Sandseter, E. B. H. (2021). Risky play and children’s well-being, involvement and physical activity.Child Indicators Research,14(4), 1435-1451.  

Sandseter, E. B. H., & Kennair, L. E. O. (2011). Children’s risky play from an evolutionary perspective: The anti-phobic effects of thrilling experiences.Evolutionary psychology,9(2), 147470491100900212.  

Raney, M. A., Hendry, C. F., & Yee, S. A. (2019). Physical activity and social behaviors of urban children in green playgrounds.American journal of preventive medicine,56(4), 522-529.  

Wells, N. M. (2000). At home with nature: Effects of “greenness” on children’s cognitive functioning.Environment and behavior,32(6), 775-795.